TILTAS PAS RADVILAS: Architektas J.R.Palys Kėdainiams mezga ambicingą legendą

Autorius: Audrys Karalius PILOTAS.LT

„Tiltas į pagrindinę Kėdainių senamiesčio aikštę – man yra didelis iššūkis. Gal net didžiausias gyvenime. Čia gi Radvilų miestas, vienas pažangiausių ano meto Europoje!“- sako architektas J.R.Palys.

Jurgis Rimvydas Palys yra didelis istorijos mėgėjas. Ypač tos istorijos, kur laivai, lėktuvai, visų rūšių mašinerijos, uostai, tiltai, konstrukcijos… Kartais man atrodo, kad jis dėka kažkokio nuotykio atsiliko nuo XIX a. architektūrinio ešelono, kai architektai išmanė ir konstruktyvą, ir detalių sąrangą, ir funkciją, ir technologiją, ir medžiagą.

Gal dėl to J.R.Palys nežino ir nemoka, kaip „daryti dizainą“, nes visą savo architektūrą iš esmės konstruoja. Ir forma ateina paskui sąrangą ir funkciją. O stilius ir estetika natūraliai gimsta iš mentalinio geno, todėl nėra jokio reikalo jais rūpintis papildomai.

Todėl visai gali būti, jog Kėdainiams labai pasisekė, kad jų pėsčiųjų tilto į Didžiosios Rinkos aikštę ėmėsi tokia patyrusi ir kūrybinga inžineriškai-architektūrinė galva.

Ar ne per garsiai pasakyta…?

Tikrai ne. Lietuvoje nūnai tiltų statoma mažai, patirties nėra. Originalios architektūros tiltų – vienetai. Du iš jų, bene geriausi, būtent ir suprojektuoti dalyvaujant J.R.Paliui: M.K.Čiurlionio tiltas per Nemuną Kaune ir Vytauto Didžiojo tilto per Nemuną rekonstrukcija (irgi Kaune).

Žinoma, dirbant tokios unikalios istorijos mieste, kaip Kėdainiai, kur Radvilos buvo sukūrę pažangų ir ambicingą ekonominį-kultūrinį klasterį,- istorinis matmuo yra neišvengiamas. Tiksliau sakant – būtinas proistoriškas architektūrinis mentalitetas, gebantis kurti su istoriniu kontekstu sąjungą, o ne konfliktuojantis ir forma, ir architektūriniu žodynu, kaip kad atsitiko Didžiosios Rinkos aikštėje projektuojant biblioteką (PRB architektai).

Kaip žinia, istoriniame kontekste šiais laikais populiaru projektuoti trim būdais.

Pirmas: ignoruoti kontekstą, dovanojant jam architektūrinę staigmeną-kontrastą, grįstą egocentriška kūrybine išmone ir estetika (Dažnas, bet nerezultatyvus kol kas).

Antras: atkurti buvusią materiją tiksliai ir skrupulingai, nuosekliai remiantis gausiais ikonografiniais duomenimis ir tyrimais (Lietuvoje itin retas).

Trečias: romantizuoti, sukuriant „iš tolo panašią – iš arti banalią“ abstraktaus personažinio statinio repliką, kurios „tikrovė“ nekelia abejonių tik Brailio rašto skaitytojams ir kičo kolekcininkams su jų Baikalo nerpos kailinių nešiotojomis.

J.R.Palys eina ketvirtuoju keliu. Rizikingu, bet sėkmės atveju, dovanosiančiu lygiavertę kokybę radvilinei Kėdainių prabai.

Kūrybiškas istorinės patirties interpretavimas, kaip minėjau, slidus reikalas. Dažniausiai kvadužėlių sluoksniuose šis metodas atmetamas, kaip ideologoškai sunkiai suvaldomas ir atpažįstamas. Be to, moksliškai-metodiškai neteisingas – nes remiasi ne faktais (iškasenomis ir archyvenomis), o kūryba. Laisva ir neprotokoline…

Tačiau kūrybos fenomenas ir glūdi tame, kad giliai temą suprantantis menininkas geba ją interpretuoti, pratęsti, išplėtoti naujoje erdvėje ir naujoje medžiagoje, sukurdamas naują produktą, kupiną senų syvų, seno skonio, senų pasakojimų.

Į paviršutiniškumą linkusioje meinstryminėje architektūroje tokių pavyzdžių nerasime, tačiau pasaulis jų turi, pažįsta, didžiuojasi. Mums tokie opusai labiau pažįstami iš grynųjų menų: B.Kutavičiaus muzikos, S.Gedos poezijos, S.Eidrigevičiaus ar P.Repšio dailės.

Tai, ką architektas J.R.Palys (bendraautorė Ieva Palytė-Veilandienė) konstruoja Kėdainiams, būtent ir vertinu kaip autorinę istorinio tilto temos interpretaciją – sąmoningą, motyvuotą, disciplinuotą. Tačiau šiuo atveju naująjį tiltą netgi vadinti „nauju“ didelio noro nėra – nes jis neturi naujumo geno, kai kam atrodančio kaip savaiminė vertybė.

Taigi, nors Kėdainių tiltas ir naujas, tačiau neturi mados dimensijos ir neskleidžia mados propagandos.

Praba yra, vertė yra, stilius yra, o mados – ne.

Nes nėra „naujų“ atradimų, „naujų“ stulbinančių formų, „naujų“ lozungų ir pareiškimų, kaip reikia gyventi architektūrinį gyvenimą „nuo šiandien“.

Ar tai trūkumas tiltui, kaip architektūros kūriniui? Priešingai – tai privalumas, turint omeny aukštos prabos Radvilų miesto istorinį kontekstą, kurio orkestruotei visai netrūksta naujų revoliucingų pareiškimų.

Kėdainių senamiestį lygiaverčiai praturtinti gali tik darnus ir brandžios kokybės architektūrinis indėlis. Ir, esu absoliučiai tikras, kad jo liudininku mes būtent ir esame…

Rupi, vyriškai suręsta medinės tilto santvaros, nutūpusios ant esamų betoninių atramų sukuria ne tik konstruktyvų pagrindą grakščiam tiltotakio šuoliui per Nevėžį, bet ir suformuoja įspūdingą erdvinį koridorių į aikštę.

Istoriniams tiltams, o ypač medinės konstrukcijos, būdingas architektūrinis-erdvinis koridorius, kuris dažnai netgi turėdavo stogą. Manyčiau, kad toks erdvinis sprendimas be žodžių paverčia Kėdainių tiltą istoriniu tipažu ir, tikėtina, miestiečių bus pamėgtas ir pamiltas. Nes „koridorinis“ tiltas apart savo įspūdingos išvaizdos sukuria ir jaukią naminę, interjerinę nuotaiką.

Kita vertus, „eifelinė“ struktūra suteikia Kėdainių tiltui ir aukštesnę nei vien utilitarią hierarchiją.

J.R.Palio tiltas turėtų atkurti pašlijusią urbanistinę pusiausvyrą, kuri nuo Evangelikų reformatų bažnyčios ir Didžiosios Rinkos aikštės bejėgiškai nulinksta Nevėžio pusėje.

Gali būti, kad Kėdainių vyr.architekto Vytauto Kundroto minėti planai ties naujuoju tiltu įrengti nedidelį uostą vytinėms (tradicinis lietuviškas upių laivas), dar labiau sustiprintų istorinį Kėdainių branduolį ir jo akvaurbanistinę potenciją.

Architektai: J.R.Palys ir I.Palytė-Veilandienė. Nuotraukos A. Bružo.

Griežtai draudžiama Molėtiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Molėtiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Molėtiškis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 34.201.121.213.

Rašyti

Portalo Molėtiškis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Moletai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Dar daugiau įrodymų, kad Q10 padeda sergantiesiems širdies ligomis

Novatoriško 2014 m. „Q-Symbio“ atlikto kohortinio tyrimo metu surinkta dar daugiau įrodymų, kad vartojant į vitaminą panašaus kofermento Q10...

Penki iš šešių Q10 preparatų neišlaikė bandymo

Vartoti Q10 preparatą, kurio Jūsų organizmas neįsisavina, yra tikras pinigų švaistymas; deja, neįsisavinamų preparatų rinkoje yra stebėtinai...